EUROPOS SĄJUNGOS JAUNIMO KONFERENCIJA.
2013 m. rugsėjo 9–12 d., Vilnius
JUNGTINĖS IŠVADOS

ES Jaunimo konferencija yra struktūrinio dialogo proceso dalis, kuri suburia jaunus žmones ir politikos formuotojus iš visos Europos Sąjungos kartu diskutuoti apie jaunimo politikos pokyčius nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Struktūrinio dialogo procesas nustatytas Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos bendradarbiavimo sistemos jaunimo reikalų srityje (2010–2018 metams). Struktūrinio dialogo procesas – svarbi priemonė, užtikrinanti, kad formuojant jaunimo politiką būtų atsižvelgta į jaunimo nuomonę ir požiūrį. Pirmininkaujančių valstybių trejetas (Airija, Lietuva ir Graikija), kartu su Europos Komisija ir Europos jaunimo forumu, sutarė, kad per 18 mėnesių struktūrinio dialogo proceso ciklą (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.) bus plėtojama socialinės įtraukties tema. Visi trys konsultacijos etapai apibūdina šį teminį prioritetą, kiekvieno etapo rezultatai naudingi kitam etapui, taip užtikrinant bendras galutines išvadas. Specifiniai kiekvienos pirmininkaujančios šalies prioritetai prisideda prie bendro socialinės įtraukties teminio prioriteto.

ES Jaunimo konferencija Lietuvoje buvo antroji Airijos, Lietuvos ir Graikijos pirmininkavimo trejeto konferencija, akcentuojanti niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEETs) jaunų žmonių socialinės įtraukties temą.
Lietuvai pirmininkaujant ES vykusios Jaunimo konferencijos tikslas buvo pateikti darbo grupių išvadas, parengtas remiantis per nacionalines konsultacijas surinkta informacija. Šios Jaunimo konferencijos rezultatas – tai išvados, kurios gali būti pagrindu formuojant politikos dokumentus, svarstomus ES Jaunimo ministrų taryboje:
• Tarybos išvadas dėl niekur nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo socialinės įtraukties stiprinimo;
• Tarybos rezoliuciją dėl struktūrinio dialogo su jaunais žmonėmis socialinės įtraukties tema.
Apibendrinus nacionalinių konsultacijų, vykusių 28 šalyse narėse ir organizuotų 17 nevyriausybinių organizacijų, rezultatus, nustatytos septynios teminės sritys, kurios buvo nagrinėjamos Jaunimo konferencijos metu vykusiose darbo grupėse. Jauni žmonės ir ministerijų atstovai iš 28 šalių narių bendrai suformulavo toliau pateiktas išvadas.

1. Švietimo sistemos PRITAIKYMAS pagal jaunimo ir darbo rinkos poreikius

 ES šalys narės turi padidinti socialinių stipendijų apimtį ir pagerinti finansinės, materialinės paramos teikimą (pvz., skiriami vadovėliai, mokymosi reikmenys, maitinimas ir t. t.), taip pat tobulinti mokymosi infrastruktūrą, įtraukiant galimybę turėti prieinamą transportą.

 ES šalys narės turi užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų pritaikytos besimokantiems asmenims, siekiant ugdyti aktyvius piliečius, turinčius socialines vertybes, bendrąsias žinias, gyvenimiškus ir profesinius įgūdžius. Švietimo sistema turi palengvinti atvirą ir lankstų perėjimą tarp atskirų švietimo lygmenų.

 Visiems švietimo darbuotojams turi būti užtikrinti įtraukties ir įvairovės mokymai, taip pat tobulinama mokymosi aplinka visiems besimokantiesiems. Atitinkamos valdžios institucijos turi suteikti interaktyvias priemones, modernią įrangą, kokybiškas patalpas ir platų mokymosi metodų pasirinkimą.

2. Jaunimo INFORMAVIMAS IR PAGALBA pokyčių metu
 Įgyvendindamos jaunimo politiką, ES institucijos ir šalys narės turėtų teikti prioritetą ir tobulinti informacijos bei orientavimo paslaugų jauniems žmonėms kokybę, pasiekiamumą ir apimtį visuose lygmenyse, ypač regioniniame ir vietiniame, bendradarbiaujant su informaciniais tinklais.

 ES institucijos ir šalys narės turi užtikrinti specifinio informavimo ir orientavimo paslaugų bei įvairių mokymų finansavimą asmenims, teikiantiems pagalbą socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui perėjimo į švietimo, užimtumo ir mokymo sistemas laikotarpiais.

 ES šalys narės turi remti šeimų, pedagogų, mokyklų ir informacijos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, siekiant jauniems žmonėms pateikti išsamią informaciją ir juos orientuoti perėjimo laikotarpiu, padėti jiems priimti pagrįstus sprendimus.

3. Perėjimo iš švietimo į darbinę veiklą LENGVINIMAS
 Formaliojo švietimo ir neformaliojo ugdymo teikėjai turi aktyviai formuoti tvarų bendradarbiavimą su darbdaviais, siekiant integruoti praktinę darbo patirtį į švietimo sistemą ir suteikti visiems jauniems žmonėms daugiau galimybių atlikti kokybišką darbo praktiką ar pameistrystę bei siekiant tobulinti struktūruotus ir stebimus mokymus.

 Vyriausybės, bendradarbiaudamos su darbdaviais ir neformaliojo švietimo teikėjais, turi sukurti ir skatinti neformaliojo švietimo suteiktų kompetencijų atestavimo ir įsivertinimo priemones, siekiant garantuoti tokių kompetencijų pripažinimą darbo rinkoje ir skatinti jaunus žmones įsidarbinti bei pasitikėti savimi.

 ES institucijos turi sukurti tvarką, kuri užtikrintų, jog visos darbinės praktikos Europos Sąjungoje būtų kokybiškos ir tinkamai atlygintinos. Šalys narės turėtų pasiūlyti mokesčių ar kitas lengvatas darbdaviams, kurie vykdytų tokias darbines praktikas.

4. Darbo rinkos jauniems žmonėms GERINIMAS
 ES šalys narės turi užtikrinti, kad jų teisinės struktūros apsaugotų jaunus žmones nuo diskriminacijos dėl amžiaus ir kad jauni žmonės gautų tokias pat darbo sąlygas, atlygį ir teises kaip ir kiti darbuotojai, suteikiant galimybę stiprinti solidarumą tarp skirtingo amžiaus grupių.

 Vyriausybės turi remti verslumą, supaprastindamos administracines procedūras per „vieno langelio" bei interneto paslaugas ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat suteikdamos finansinę paramą ir mokesčių lengvatas jauniems verslininkams, ir paskatinti privačias investicijas į naujai steigiamas įmones.

 Vyriausybės turi didinti jaunimo užimtumą, suteikdamos mokestines paskatas darbdaviams kurti kokybiškas darbo vietas vadovaujantis šiomis sąlygomis: darbas turi būti paremtas TDO tinkamo darbo nurodymais ; sudaromos ilgalaikės darbo sutartys, nepakeičiant esamų darbo vietų.

5. Jaunimo autonomijos RĖMIMAS
 ES šalys narės turi kurti ir diegti nacionalinę politiką dėl visiems jauniems žmonėms prieinamo ir tinkamo aprūpinimo būstu, taip pat įtraukiant NEETs, studentus, dirbančiuosius, skatinant juos gyventi savarankiškai.

 ES šalys narės turi garantuoti lengvą prieigą prie gerovės paslaugų jaunimui, ypač patiriančiam socialinę atskirtį, siekiant padėti jaunam žmogui gyventi ir dirbti savarankiškai.

 ES šalys narės turi teikti ir koordinuoti socialinės integracijos paslaugas ir programas nuo informacijos ir orientavimo iki jauniems žmonėms pritaikytų mokymų. Tai turėtų būti įgyvendinta bendradarbiaujant su švietimo institucijomis, vietos valdžia ir jaunimo organizacijomis.

6. Jaunimo organizacijų vaidmens STIPRINIMAS
 ES šalys narės turėtų įkurti arba plėtoti Jaunimo garantijoms skirtas nacionalines koordinavimo organizacijas, įtraukiant jaunimo organizacijų atstovus ir kitus socialinius partnerius į Jaunimo garantijų schemos projektavimo planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną nacionaliniame lygmenyje.

 ES institucijos ir šalys narės turi investuoti į jaunimo organizacijas, siekdamos užtikrinti, jog visi jauni žmonės, ypač patiriantys atskirtį, NEETs ir jauni žmonės iš atokių vietovių, galėtų dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje.

 Sprendimų priėmėjai visais lygmenimis turi pripažinti jaunimo tarybų ir organizacijų vaidmens svarbą, kurdami aiškią teisinę struktūrą, per kurią yra užtikrinama šių jaunimo tarybų ir organizacijų nepriklausomybė ir įtrauktis į sprendimų priėmimo procesus.

7. Tarpsektorinio bendradarbiavimo PLĖTOJIMAS
 Siekiant sustiprinti socialinę NEETs įtrauktį, Europos Komisija ir šalys narės turėtų stiprinti tarpsektorinio koordinavimo ir vykdymo mechanizmus, remdamosi įrodymais ir praktinėmis žiniomis, bendru interesu ir atsakomybe, informacijos mainais, atitinkamais vykdymo resursais ir tolimesniais tyrimais.

 Vyriausybės turi užtikrinti kokybišką įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą kuriant bendrus tikslus ir jų įgyvendinimo mechanizmus, garantuojant jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus ar formuojant politiką, įtraukiant nacionalines jaunimo tarybas ir kitus atitinkamus jaunimo atstovus.

 Europos Komisija, bendradarbiaudama su šalimis narėmis, turi atlikti tyrimą apie egzistuojančias tarpsektorinio bendradarbiavimo praktikas, siekiant pagerinti jaunimo politikos kokybę.