Nėra paprasta sukurti naują tradiciją, bet nemenku iššūkiu tampa ir ją palaikyti, puoselėti. Š.m. gegužės 19 d. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos stadione šurmuliavo ne tik gimnazistai, jų šeimų nariai, mokytojai, bet ir svečiai iš kitų ugdymo įstaigų. Skambėjusi muzika, balsai, ovacijos bylojo apie šventės gyvumą ir gyvybingumą – muzikinis festivalis-konkursas – ŠGMA - organizuojamas nuo 2004 m. Galima teigti, kad šis renginys yra tradicinis, kasmet jam ruoštis suburiantis gimnazistus, jų muzikos mokytojus ir visą mokyklos bendruomenę. Apie ŠGMA išskirtinumą kitų gimnazijos tradicijų kontekste pastebėjimus išsakė muzikos mokytojai Vytautas ir Irena Latonai bei mokyklos prezidentas Justas Titenis.

Gerb. mokytojai, kaip prasidėjo ŠGMA?

V. Latonas: ŠGMA prasidėjo 2004 metais. Tais metais Utenos Meno (tuo metu – Muzikos) mokyklos absolventės Egidija Deveikytė ir Silvija Pankūnaitė, gimnazijoje išmokusios skambinti gitaromis ir mušti būgnus, sukūrė savo klasės mokinių roko grupę. Tada mums kilo mintis, kad jei kiekviena klasė būtų pajėgi suburti roko grupę, jų pasirodymai galėtų tapti muzikiniu festivaliu-konkursu. Idėja virto realiais darbais ir nuo 2004 m. Adolfo Šapokos gimnazija pavasarį suskamba jaunų vokalistų balsais ir įvairiausių instrumentų muzika.

01/12 

   

Ar šis renginys, ruošimasis jam yra paskatinęs jaunus žmones rinktis su muzika susijusį gyvenimo kelią?

I.Latonienė: Manau, vienas renginys negali turėti lemiamos reikšmės gyvenimo kelio pasirinkimui. Tai daugiau draugėn burianti veikla, galimybė susidraugauti, geriau pažinti vieniems kitus. Prisimenu, kaip gimnazistai ruošdavosi pirmiesiems ŠGMA: repeticijos iki 21 val. vakaro, o ryte vėl pamokos, kurioms ir pasiruošti reikėta. Ir vis dėlto mokiniai viską spėdavo, mokslai nenukentėdavo, ryte sėdėdami mokykliniuose suoluose visi spindėdavo giedra nuotaika. Džiaugiamės, kad mūsų gimnaziją baigė ir gerai muzikiniam pasauliui žinomi žmonės: džiazo dainininkė Silvija Pankūnaitė, trimitininkė Simona Bazytė, muzikinių technologijų, garso režisieriai Andrius Telksnys, Elinga Valiulytė, Emilis Galiauskas, muzikinės kompozicijos studijas rinkosi Joris Laurinavičius. Šie gimnazistai ne tik mokėsi Meno (tuo metu Muzikos) mokykloje, bet ir grojo gimnazijos orkestre „Cinkas“, nuolat dalyvaudavo Dainų šventėje, įvairiuose jaunimo organizuojamuose renginiuose.

Justai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, organizuojant tokį didelį renginį kaip ŠGMA?

J. Titenis: Ruoštis ŠGMA, vykstančiam gegužės mėnesį, pradedame iškart po Naujųjų metų. Atrodytų, laiko daug, bet iššūkių irgi nemažai. Užtruko rasti organizaciją, kuri sutiktų būti renginio globėja – džiaugiamės, kad ja sutiko būti jaunimo asociacija „O maš“. Bet, aišku, didžiausiu iššūkiu, organizuojant tokio masto renginius, visada tampa rėmėjų paieška. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad remti ŠGMA sutiko ne viena įmonė.

Kokių patirčių suteikia ŠGMA organizavimas, dalyvavimas jame?

J. Titenis: Pirmiausia, stiprėja komandinio darbo įgūdžiai. Taip pat geriau susipažįstame su tokiomis sritimis kaip rinkodara, techninis renginių aptarnavimas, koordinavimas, ryšiai su visuomene, komunikavimas. O ŠGMA dalyviai tobulėja muzikos srityje, ne vienas pramoksta groti tam tikrais muzikos instrumentais, o repetuodami daug bendrauja, ima geriau pažinti vieni kitus, labiau susidraugauja. Taigi, turbūt ne veltui pernai vykusiuose metiniuose gimnazijos „Gilių“ apdovanojimuose ŠGMA buvo išrinktas įsimintiniausiu renginiu.

Dėkoju už atsakymus.

Adolfo Šapokos gimnazijos informacija