Gegužės 30 d. lietumi plaukiančią Lietuvą iškeitėme į karšta saule alsuojančią Ispaniją.
Vyžuonų mokyklos mokytojų delegacija buvo pakviesta į penktąjį projekto „Tradiciniai žaidimai- laimingesni vaikai, gražesnis pasaulis" koordinatorių susitikimą. Atvykus į San Fernando miete įsikūrusią mokyklą, mus pasitiko Ispanų liaudies serenados garsai, kurią smagiai traukė mokinukai. Susipažinę su vos antrus metus skaičiuojančiu mokyklos personalu, pasidžiaugę viskuo besidominčiais mokiniais, buvo pakviesti į konferencijų salą, kurioje vyko projekto aptarimas. Apžvelgę nuveiktus darbus, pasidžiaugę kiekvienos šalies sukurtais bukletais, kuriuose sugulė primiršti, tačiau labai įdomūs tradiciniai žaidimai, buvome palydėti į mokyklos kiemą, kuriame smagiai žaidėme Ispanų tradicinius žaidimus drauge su mažaisiais šeimininkais. Po smagios popietės mokykloje koordinatoriai pasiūlė apžiūrėti San Fernando apylinkes, paplūdimį.

Birželio 1 d. pajudėjome Sevilijos link. Keliaujant link miesto, Ispanų koordinatoriai supažindino su miesto istorija, ir žadėjo, jog mes tikrai liksime nustebinti. Ir jie tikrai nemelavo. Nuvykę į Seviliją, pajudėjome link trečiosios pagal dydį Europoje, Sevilijos miesto katedros, kurios statybos truko daugiau nei 100 metų. Tai yra įspūdingo grožio gotikinio stiliaus katedra, kurioje galima pamatyti Kristupo Kolumbo kapą. Apžiūrėjome 1220 m. maurų pastatytą Sevilijos Aukso Bokštas (Torre del Oro). Gėrėjomės Karališkaisiais Real Alcázar rūmais pastatytais XII a. maurų rūmų teritorijoje. Šie rūmai žavi savo specifine mudecharo stiliaus architektūra, taip pat sodais ir tarp rūmų įsitaisiusiais mažais kiemeliais ir galerijomis. Turėjome galimybę išvysti Madrido arenai prilygstančią Sevilijos bulių kovų areną (Plaza de Torros de Maestranza). Po ilgos, įspūdžių kupinos dienos, pajudėjome viešbučio link.
Birželio 2 d. katalikiškai Ispanijai- ypatinga diena. Šį, Devintinių šventės sekmadienį, Vykome į Cadiz miestą, kur stebėjome įspūdingą, per visą miestą keliaujančią procesiją. Šiame pajūrio mieste, stebėjome ne tik religines apeigas, bet ir apžiūrėjome miestą, kol galiausiai siaurutės gatvelės mus atvedė iki nuostabaus paplūdimio. Pasilepinę saulute, nuplovę dulkes vandenyne, grįžome į San Fernando.
Birželio 3 d. pradėjome miesto merijoje. Čia mus svetingai sutiko miestelio mero pavaduotoja. Vėliau, gido lydimi leidomės apžiūrėti San Fernando grožio. Senasis teatras, bažnyčios, renovacijos laukiantis bibliotekos pastatas ir visus, lietuvio akiai neįprastos, palmių alėjos... Štai toks mums pasirodė San Fernando miestas. Pasižvalgę po miestą, pajudėjome į užmiestį, kuriame seniausiu ir natūraliausiu būdu- garinant, išgaunama jūros druska.
Po įspūdžių kupinos dienos, laukė ne mažiau nuotykių žadantis vakaras. Leidžiantis saulei, buvome pakviesti į projekto vakarą, kuriame turėjome galimybę stebėti flamenko šokėjų pasirodymus, klausytis gyvai skambančių ispanų dainų, smagiai besišnekučiuojant su projekto partneriais ragauti vietinių jūros gėrybių...
Padėkoję svetingai priėmusiems ispanams bei atsisveikinę su projekto partneriais, birželio 4-tosios rytą jau skridome į Lietuvą, kuri mus, kaip įprasta, vėl pasitiko lietumi.

Informaciją pateikė Rita Morozovienė