Lapkričio 12 dieną prasideda paskutinė rudens šventė pagal mūsų senolių papročius - Šv. Martynas. Jeigu per Jurgines piemenukai gyvuliukus išleisdavo į lauką, tai per Šv. Martyną gyvuliukus sugindavo į tvartus. Iš šios dienos orų būdavo spėjama žiemos pradžia. Gražus pastebėjimas: „Jei per Martyną žąsis ant vandens, per Kalėdas bus ant ledo". Taigi šiltas Martyno dienos oras žada šaltą žiemos pradžią. Žemė būdavo paliekama žiemos poilsiui, jau niekas jos nebedrįsdavo judinti.

01/13 

   

Senovėje tą dieną kaime būdavo atsiskaitoma su kalviu, malūnininku, kerdžiumi - atpilama jiems javais. Ne kasmet po Šv. Martyno laukus užkloja patalai, tad kartais ganiavos ir prasitęsdavo.Ko tik neprasimanydavo piemenukai, likę vieni be kerdžiaus. Kad tik greičiau pasnigtų, apie baltą beržą vesdavo baltą ožį. Du piemenys imdavo už ragų, mažiausią užsodindavo raitą ir vesdami piemenų dainas dainuodavo, vykdavo tikros žiemos šauktuvės. Pasakojama, jei kuris pramiegojo Sekminių rytmetį, tai visą ganiavą buvo pravardžiuojamas spirgučiu.

Šiemet į darželio kiemelį pasirėdę piemenukais, nešini gardėsiais oželiui, išsiruošė patys mažiausieji, ir jau prakutę Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis" vaikučiai . Auklėtojos nupynė ožiukui vainiką iš karklo vytelių ir kopūsto lapų, bendruomenės kolektyvas pasirūpino tradicinėmis vaišėmis, geldoje garavo šutintos bulvės su lupenomis. Bežaidžiant rateliu į darželio vidinį kiemelį atstraksėjo „svečias". Kiekvienais metais meninio ugdymo pedagogas Valdas Laurinavičius pasirūpina, kad vaikai galėtų šventėje pamatyti tikrą ožiuką. Šiemet "svečią" atvežė iš Tauragnų krašto, iš Daunorių kaimo, Janinos Lazauskienės ūkio. „Tu baltas oželi, atnešk mums sniegelį, kad nebereikėtų ganyt ir rūbelių lydyt! " - kartojo mažieji „piemenukai" , lydėdami ožiuką aplink beržą.

Etnologai linki, kad nuotaikinga ir keleriopai reikšminga Oželio šventė sugrįžtų. Labai skirtingai, nenuobodžiai ją galima aktualizuoti: vienais metais pabrėžiant šios šventės sąryšį su amatais ir pagerbiant liaudies meistrus, kitais - su piemenėlių išdaigomis ir muzikavimu, trečiais - su orų spėjimais iš gamtos požymių, ketvirtais metai gali būti siejami su senovinių mokyklinių metų pradžia.