Prisilietimas prie laiko žymių senosiose Utenos žydų kapinėse
tenos Dauniškio gimazijos moksleiviai pradeda savanorystės misiją

Violeta Develienė

Utenos Dauniškio gimnazijos bendruomenės pažintis su vienu iš Všį „Maceva" vadovų paakino gimnazistus ir jų mokytojus savo mieste imtis savanorystės darbų. 2011 m. įsteigtos viešosios įstaigos „Maceva" pagrindinis tikslas yra litvakų bendruomenės gyvenimo Lietuvoje ženklų, senųjų žydų kapinių išsaugojimas ateinančioms kartoms. Dar prieš oficialiai įsteigiant „Macevą", idėjos iniciatorius ir dabartinis įstaigos direktorius Aleksandras Avramenko siekė suburti savanorius įvairiose Lietuvos vietose, kurie tvarkytų ir fotografuotų Lietuvos teritorijoje esantį litvakų paveldą. 

Ir tada, ir dabar pagalbos išsaugojant ir užfiksuojant senųjų žydų kapinių macevas (hebrajų k. paminkliniai akmenys) buvo kreiptasi į visuomenę. Į kvietimą atsiliepę savanoriai negailėjo savo laiko ir lėšų, kapinių tvarkyti atvykdavo su mažais vaikais, laisvu nuo darbo metu, dauguma aukodavo tam dalį atostogų laiko. Šitaip entuziastams pavyko sutvarkyti, nufotografuoti ir įdėti į Macevos tinklalapį savanoriško darbo rezultatus. Veikla plėtėsi ir štai šiemet, į Utenos Dauniškio gimnazijos bendruomenę kreipėsi Macevos steigėjas ir vienas iš vadovų Sergejus Kanovičius, kviesdamas prisidėti prie senųjų žydų kapinių tvarkymo.
Utenos Dauniškio gimnazijos moksleiviai, lydimi direktoriaus pavaduotojos Astos Skeirienės ir kitų pedagogų, visą savaitę tvarkė žydų kapines Šilinės miške, stengdamiesi nuvalyti laiko žymes nuo antkapių. Iš Vilniaus savanorių palaikyti atvyko Všį „Maceva" direktoriaus pavaduotoja Rūta Puišytė, organizuojant darbus ir tvarkant kapines talkino uteniškis Gintautas Klinavičius, jau anksčiau įsiliejęs į šio projekto veiklą. Rūta ir Gintautas pasidžiaugė uteniškių gimnazistų entuziazmu, noru asmeniškai patirti ką reiškia būti savanoriu, pažinti jausmą, kuris patiriamas padedant kitiems.

Truputis istorijos

Utenos miesto žydai turėjo dvejas kapines - manoma, kad senosios kapinės, esančios dabartinės Stoties g. gale (prie kelio Vilnius – Utena) buvo įkurtos čia apsigyvenus pirmiesiems žydams t.y. XVI a. Statant Utenos miesto gamybinio susivienijimo bazės pastatus, jos buvo visiškai sunaikintos, macevos naudotos minėtųjų pastatų statybose. Buvusių kapinių vietoje teišliko viena kalvelė, kurioje pastatyta paminklinė lenta. Kitos Utenos žydų kapinės yra Šilinės miške, gerokai nutolusios nuo miesto, ant kalvos ir užima 0,45 ha plotą. Sovietiniais laikais jo buvo paliktos likimo valiai, neretai jas nusiaubdavo aukso ieškotojai. 1994 m. kapinės buvo sutvarkytos, pastatyta paminklinė lenta jidiš ir lietuvių kalbomis.
Žydai sudarė ne tik absoliučią dalį Utenos prekybininkų, bet ir amatininkų. 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Utenoje gyveno 2405 žydai, kurie sudarė 74% miesto gyventojų. Tuo pat metu Utena dar labiau plėtėsi. 1899 m. buvo nutiestas siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys - Švenčionys, kuris kirto pagrindinę Utenos gatvę, vėliau pavadintą J. Basanavičiaus vardu. Visgi iki Pirmojo pasaulinio karo Utena tebuvo valsčiaus centras, o miesto teises Utena gavo palyginti vėlai - 1924 m. Iki nepriklausomybės laikotarpio Utenos žydų bendruomenė nebuvo itin garsi - žymesnės Utenos krašto žydų bendruomenės gyveno Užpaliuose, Vyžuonose, Alantoje, Anykščiuose. Utenos žydai aktyviai dalyvavo ne tik miesto ekonominiame, bet ir visuomeniname gyvenime - visų pirma buvo stengiamasi nelikti miesto valdymo nuošalyje.

Skaičiai

Kadaise Lietuvoje klestėjo didžiulė žydų bendruomenė, kurios kultūros tradicijas nutraukė holokaustas. Pagal įvarius paskaičiavimus prieš karą Lietuvoje buvo apie 200-240 žydų kapinių. Daugelis jų yra užmirštos ir apleistos, kai kurių vietoje iškilo pastatai. Laikas negailestingai niokoja paskutinius senuosius antkapius, jie neretai tampa vandalų išpuolių taikiniu. Nors didžioji dauguma kapinių yra saugomos valstybės, dėl lėšų ir iniciatyvos stygiaus senosios žydų kapinės yra ganėtinai apleistos ir nyksta. Kartu su jomis nyksta atmintis ir apie kadais mūsų šalyje, mūsų mieste gyvenusius žmones.

Entuziastų planai

Všį „Maceva" įkūrėjų tikslas yra surinkti ir internetinio katalogo pavidalu paskelbti visą išlikusią medžiagą apie senąsias žydų kapavietes iki Antrojo Pasaulinio karo. Planuojama nufotografuoti visus išlikusius antkapinius paminklus visose Lietuvos žydų kapinėse ir išversti dar įskaitomus paminklinius užrašus ir tinklapyje http://www.litvak-cemetery.info/index.php?lang=lt patalpinti nuotraukas tam, kad visi norintys galėtų laisvai gauti visą juos dominančią informaciją, - kapų katalogą, palaidotųjų sąrašus.

Ten, kur galima, planuojama sutvarkyti kapines, padedant ir bendradarbiaujant su savivaldybėmis;
pažymėti memorialinėmis lentomis buvusių kapų vietas ten, kur kapų nėra išlikę; šviesti vietines bendruomenes apie kadaise šalia gyvenusius kaimynus žydus bei pakviesti jas prisidėti prie kapinių tvarkymo.

Gyvieji nusipelno tiek pagarbos, kiek jos rodoma ne tik gyviesiems, bet ir mirusiems. Ar pavyks įgyvendinti projekto Maceva tikslus, priklausys ne tik nuo idėjos autorių – tai priklausys ir nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl savanoriauti yra kviečiami privatūs asmenys, verslo atstovai, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Jei žinote, kad kažkas ieško savo protėvių kapų, prašome siūlyti pasinaudoti tinklapyje http://www.litvak-cemetery.info/index.php?lang=lt skelbiama nuoroda į kapines pagal apskritis.