2011 m. rugsėjo 20-ą dieną Utenos vaikų lopšelio-darželio "Želmenėlis" ikimokyklinukai iškeliavo pasidairyti po Utenos krašto apylinkių piliakalnius. Artėjant Utenos miesto 750 -ąjam gimtadieniui, mažieji per užsiėmimus buvo supažindinami su gimtojo miesto praeitimi, simbolika ir istorija. Želmenėlio gudročiai, sugrįžę iš edukacinės kelionės po Utenos apylinkių piliakalnius, pasakoja apie pilis, kalnus, praeitį ir visus kitus reikalus...

Titas, 6m. – Pilis turėtų būti didelė ir juoda. Jei būčiau karalius jočiau su arkliu ir saugočiau savo pilį. Dabar tai nebėra karalių, nes juos nužudė su kardais... Man patiko, kai nuvažiavau ant piliakalnio, ten tokie laiptukai mediniai. Tik reikia, kad dėdės sutaisytų tuos, kurie sulūžę. Labai įdomu buvo, kai auklėtoja papasakojo apie tą duobę ant Norkūnų piliakalnio.

Arminda, 6m. – Anksčiau buvo ant kalno pilis, didelis miestas ir jis nugarmėjo žemyn, o po tuo kalnu buvo bažnyčia. Pilyje gyveno kunigaikščiai. Pilis buvo aukšta ir didelė, baltos arba morkvinės spalvos.

Livija, 6m. – Buvom piliakalniuose, ten dabar yra kryžiai, o anksčiau gal ten buvo bažnyčia, kai sugriuvo bažnyčia, tai pavadino Norkūnais. Piliakalniuose gyveno Karalius ir Karalienė.

Sintė Klaudija, 6m. – Buvom ant Norkūnų, ant piliakalnio. Piliakalnis visada atsiranda iš pilies ir akmenų. Pilyje gyveno princesės ir karalienės, jos vaikščiodavo po pilį. Jei būčiau princesė, būčiau lauke ir išsigelbėčiau iš bėdos, kad pilis griūna, nes kartais pilis būna kreiva arba, jeigu dar slidi žolė... ir nuslysta žmogus, arba kas nors iškasa duobę ir užkasa pilį...

Jokūbas, 6m. – Norkūnuose labai dideli medžiai. Piliakalnis atsiranda kai suveža didelę krūvą žemių. Jei būčiau kunigaikštis pastatyčiau pilį aukštesnę už mūsų darželį, o prie pilies turės būti sargybiniai.

Izabelė, 6m. – Jei būčiau karalienė, pastatyčiau auksinę undinės pilį. Ten gyventų karalius, karalienė ir princesė. O jei būčiau princesė, tai būčiau su princu ir mes turėtume vaiką!

Karolis, 6m. – Pastatyčiau pilį tokio dydžio kaip penkių aukštų namas. Man atrodo, kad piliakalnis atsiranda tada, kai veža daug žvyro į vieną vietą ir pasėja žolytę.

Pijus, 6m. – Buvom ant kryžių kalno. Anksčiau ten buvo duobė ir pilis. Pilis statydavo tarnai iš malkų, ten gyveno karalius ir karalienė. Pilis ant to kalno buvo prieš 15 metų. Jei aš būčiau karalius, sėdėčiau ant kėdės!

Kotryna, 6m. – Piliakalnis užaugo ten, kur seniai būdavo bažnyčios ir karai. O ant kalno buvo didžiulė pilis iš plytų. Man atrodo, kad pilyje gyveno seniau žmonės, dabar jie jau mirę ... Dabar nėra karalių, karalienių ir pilių. Norėčiau, kad Utenoj būtų pilis.

Domantas, 6 m. – Pilis stovi ant kalno, todėl kalno vardas ir būna piliakalnis. Užlipus į didelį piliakalnį, galima rasti gilių iš labai seno ąžuolo. Tie medžiai saugo mus.

Violeta Develienė