Pasak Platono, žmogiškosios dorybės yra keturios: išmintis, teisingumas, drąsa ir susivaldymas. Šios dorybės yra likusiųjų pagrindas. Pavyzdžiui, išmintis padeda priimti teisingus sprendimus; drąsa – ištesėti, kas užsibrėžta, ir atlaikyti bet kokį spaudimą; susivaldymas – palenkti emocijas ir jų energiją panaudoti vykdant savąją misiją; teisingumas – deramai elgtis su kiekvienu žmogumi. Nuolat praktikuojamos kiekviena jų išplečia žmogaus galimybes, galima sakyti, iki doros lyderystės, kada yra gerbiamas prigimtinis žmogaus orumas, ypač tų, kurie dalyvauja įgyvendindami tą pačią misiją. Tačiau kartais kyla diskusijų, ar švietimo įstaigose sudaromos palankios sąlygos iniciatyvos-lyderystės raiškai ir kokie veiksniai tai lemia.

Viena svarbiausių iniciatyvos-lyderystės plėtros mokykloje prielaidų, mano nuomone, yra kiekvieno asmens kūrybingumas, nes kūrybingi žmonės pasižymi veiklos motyvacija ir jiems didžiausias veiklos atlyginimas yra galimybė kurti. Todėl galime daryti prielaidą, jog Adolfo Šapokos gimnazija įdomi ir įvairiapusė tiek, kiek įdomūs bei kūrybingi joje dirbantys žmonės. Beje, mūsų gimnazijos bendruomenės nariai ne tik turi galimybių parodyti savo idėjas, iniciatyvas, kūrybišką mąstymą, bet skatinami nuolat tobulėti. Didžiausia dalis mūsų gimnazijos mokytojų turi mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, vadinasi, mokytojui-lyderiui tobulėjimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Iš to galima daryti išvadą, jog gimnazijos mokytojams būdingos teigiamos nuostatos dėl nuolatinio mokymosi: mokytojai žino, kokias mokymosi strategijas naudoti, kaip pasiekti profesionalumo, kaip stebėti kiekvieno mokinio pažangą, geba analizuoti savo veiklą, lyginti rezultatus su užsibrėžtais tikslais, surinkti mokymosi rezultatus patvirtinančius įrodymus, diskusinius klausimus priimti kaip iššūkius ir kt., o tai sietina su bendradarbiavimo, patirtinio mokymosi bei lyderystės potencialu. Žinoma, yra atvejų, kada mokytojai dėl įvairių priežasčių nedrįsta imtis formaliojo lyderio vaidmens komandoje, tačiau mūsų gimnazijos mokytojų veiklos įsivertinimo analizė leidžia teigti, jog jie pasitiki savo jėgomis ir žino, kad gebės pasiekti gerų rezultatų dirbdami individuliai.

Kita iniciatyvos-lyderystės skatinimo gimnazijoje sąlyga – tai asmens aktyvumas bei atsakomybė. Švietimo sistemoje vyrauja nuomonė, jog šiuo atveju svarbūs du veiksniai: įstaigos vadovo vaidmuo bei palankios darbo aplinkos kūrimas. Įprasta teigti, jog vadovas yra svarbiausias asmuo mokyklos valdymo struktūroje, atsakingas už viską, kas vyksta joje, tačiau, manau, jog yra priemonių, įrodančių, kad visi mokymo proceso dalyviai gali būti lyderiai. Viena iš priemonių, kuri sudaro palankias sąlygas lyderystės raiškai gimnazijoje, – tai Adolfo Šapokos gimnazijos strategijos ir strateginio plano rengimas. Žinoma, bendruomenės narių įsitraukimo lygis į šį procesą yra labai skirtingas, nes tą lemiantys veiksniai – bendruomenės nario kompetencija planavimo etape ir vaidmens suvokimas. Džiugu, jog mūsų gimnazijoje yra žmonių, kurie paneigia vyraujančią nuomonę, jog strateginis planavimas yra mokyklos vadovų reikalas, o savo iniciatyva kelia tikslus, telkia kolegas ir taip stiprina bendradarbiavimo kultūrą bei prisiima atsakomybę. To pasekmė – ne didesnė finansinė grąža ar kažkoks išorinis socialinis įvertinimas, o požiūris į stipresnę bendruomenę bei didesnę savivertę, kylančią iš paties žmogaus. Sakoma, jog lyderystė sietina su charakteriu, o A. Havard‘as teigia, jog tai ir yra charakteris.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad nors švietimo sistemoje vadovai ir susiduria su trukdžiais, kaip antai finansinių išteklių trūkumas motyvuojant ar skatinant darbuotojus, karjeros sistemos siaurumas, griežtas krūvio sudarymo reglamentavimas, ugdymo proceso formų apribojimai ir kt., kurie mažina lyderystės kultūros skleidimąsi, tačiau praktika rodo, jog viena iš svarbiausių krypčių, padedančių reikštis iniciatyvumo-lyderystės potencialui, – tai sąmoningas dirbančių asmenų nuostatų pozityvumas, vadovų palankus požiūris į mokytojų lyderystę, ir visa tai užtikrina Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos tikslingos veiklos kryptingumą.

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas