Apie Adolfo Šapokos gimnaziją ir jos išskirtinumą

ASGJau susiformavęs suvokimas, kad sėkminga mokyklos veikla priklauso nuo jos kultūros, t.y. lemiamos įtakos mokyklos veiklos kokybei turi vertybės, tradicijos, aplinka. Straipsnyje „Žvilgsnis pro Adolfo Šapokos vertybių langą“ (žr. https://www.asg.utena.lm.lt/index.php/nuorodos-apie-gimnazija) esu išsamiai išdėstęs mintis apie keturias aiškiai apibrėžtas vertybines nuostatas, kurios mūsų gimnazijai padeda kryptingai dirbti bei siekti norimų tikslų. Tame pačiame straipsnyje minėjau, jog Adolfo Šapokos gimnazija dėl išsikeltų tikslų bei puoselėjamų vertybių yra savaip patraukli, todėl pasibaigus 2017 metams norisi pratęsti mintis apie šios mokymo įstaigos išskirtinumą.
Kaip Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius galiu teigti, jog gimnazijos individualų bei pozityvų veidą kuria bendruomenės narių – mokytojų, mokinių, tėvų – požiūris. 2017 metų gimnazijos pažangos ataskaita rodo, kokius atsakymus apie savo mokyklą pateikė gimnazistai: „man yra svarbu mokytis“ – 3,6 (galimų verčių skalė nuo 1 – labai prastai iki 4 – labai gerai; įvertinimas 2,5 reiškia neutralią vertę); „per paskutinius 2 mėnesius aš ir kitų nesijuokiau, nesišaipiau“ (3,3); „per paskutinius 2 mėnesius mokykloje iš manęs niekas nesijuokė, nesišaipė“ (3,3); „mokykloje esame skatinami bendradarbiauti, padėti vienas kitam“ (3,0), „per pamokas aš turiu galimybę pasirinkti įvairaus sunkumo užduotis“ (3,0). Toje pačioje ataskaitoje yra ir tėvų nuomonė apie gimnaziją. Tėvai mano, jog „mokykla skatina mokinius būti aktyviais mokyklos gyvenimo kūrėjais“ (3,4); „mokykloje mokytojai vaikus moko bendradarbiauti, padėti vienas kitam“ (3,2); „per paskutinius 2 mėnesius iš mano vaiko mokykloje niekas nesijuokė, nesišaipė“ (3,2); „į mokyklą vaikas eina noriai“ (3,2).

Remdamasis veiklos kokybės vidaus įsivertinimo analize galiu daryti tokias išvadas: mokinių ir tėvų nuomone, mokykla yra saugi, teikia kokybišką išsilavinimą, mokytojai nuolat tobulina įgūdžius darbui IKT priemonėmis, pamokose tikslingai skatinamas savarankiškas mokymasis ir pan. Taip pat svarbu, jog gimnazijos mokytojų aukšta kvalifikacija: 6 mokytojai ekspertai, 26 mokytojai metodininkai, 10 vyresniųjų mokytojų, 3 pedagogai turi mokytojo kvalifikacinę kategoriją, o remiantis patvirtinta 2018-2020 m. atestacijos programa galima teigti, jog gimnazijos mokytojai toliau tobulės ir sieks aukštesnės kategorijos. Sveikintina, kad gimnazijos mokytojai dalijasi darbo patirtimi su kolegomis mokykloje, rajone ir respublikoje: veda seminarus, metodinius renginius, organizuoja konferencijas, rengia ir įgyvendina projektus. Mokytojams talkina psichologas, socialinis pedagogas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Dar viena stiprybė, kuri išskiria gimnaziją, – tai sukurta turtinga materialinė bazė, įrengtos mokiniams patrauklios edukacinės erdvės. Būtent šie visi sėkmės kriterijai sudaro prielaidas dirbti nuosekliai, kryptingai, kūrybiškai, kompetentingai pedagoginiu ir kultūros požiūriu.

Mokyklos kultūra lemia ir galimybes, kurias teikiame savo mokiniams, todėl norėtųsi pasidžiaugti gimnaziją reprezentuojančiais mokymosi pasiekimais bei įdiegtomis naujovėmis. Remdamiesi mokinių ir jų tėvų apklausa, Nacionalinio egzaminų centro (NEC) pateiktais Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) (žr. http://www.nec.lt/562/), Valstybinių brandos egzaminų (VBE) (žr. http://www.nec.lt/615/) rezultatais ir VBE lyginamosiomis analizėmis, rajoninių (68 prizinės vietos iš 101) (žr. https://www.svietimas.utena.lm.lt/TVS/olimpiados-konkursai) ir respublikinių olimpiadų (dvi III vietos) ir konkursų rezultatais, stojimo į aukštąsias mokyklas duomenimis (iš viso įstojo 78 % baigusiųjų, iš jų 76 % į valstybės finansuojamas vietas) teigiame, jog gimnazija teikia kokybišką išsilavinimą, t.y. geri ugdymo(si) rezultatai. NEC parengtų lyginamųjų analizių duomenys rodo, jog aukšti matematikos ir lietuvių kalbos PUPP pasiekimai; VBE – pagal standartizuotą apibendrintą VBE rodiklį, kuris rodo gimnazijos darbo kokybę ir efektyvumą, gimnazija yra tarp geriausių16 proc. šalies mokyklų. 11 abiturientų VBE pasiekimai įvertinti 100 balų. Dar norėtųsi pateikti tokias įžvalgas: 96 % gimnazistų laikė lietuvių kalbos VBE, 97 % gimnazistų laikė anglų kalbos VBE, 97 % gimnazistų laikė matematikos VBE. Galima daryti prielaidą, jog tokius pasiekimus lemia gimnazijoje sudaromos puikios galimybės mokiniams save išbandyti skirtingose srityse, pažinti kažką naujo ir neįprasto, teorines žinias taikyti praktinėse veiklose (puikus to įrodymas yra gimnazijos veiklos planai, gimnazijos internetinėje svetainėje teikiama informacija) ir ugdytis įvairiose edukacinėse aplinkose: per 2017 m. organizuotos 109 edukacinės išvykos, kuriose dalyvavo 2384 mokiniai; įsteigta gamtos mokslų klasė; dalis pilietiškumo ugdymo pamokų yra netradicinės, nes per šias pamokas gimnazijoje ar už jos ribų organizuojamos praktinės veiklos, t.y. mokiniai aktyviai dalyvauja jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklose, įvairiose akcijose, pilietinėse iniciatyvose ir pan. Visa informacija apie mokinių mokymosi rezultatus yra nuolatos stebima, analizuojama, gimnazijoje veikia mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.

1 pirma nuotrauka svedija03
moblab02
muzika1
pamoka09
pi2
popiete20
protmusis15
simtmetis19
tyrejai3
viktorina71
zaisliukai03
zygis06
01/12 
start stop bwd fwd

Tęsiant mintis apie gimnazijos stiprybes svarbu paminėti ir sėkmingą dalyvavimą šalies („Mokykla – Europos parlamento ambasadorė“, ,,Neformalaus švietimo programų plėtra“, „Olimpinė karta“, „Tyrėjų naktys“, „Sportuojanti mergaitė – būsima olimpietė“, „Sveikatiada“, „Tavo žvilgsnis“ ir kt.) bei tarptautiniuose projektuose. Tai ES lėšomis finansuojami projektai: programos Erasmus+ projektas su partneriais iš Makedonijos „Mokinių verslumo iniciatyvos jų profesiniam orientavimui ir pažangos skatinimui“ (MISPOP), programos Erasmus+ projektas su partneriais iš Austrijos, Norvegijos, Makedonijos „Marketingo ir buhalterinės apskaitos kompetencijų tinklas“ (NETMAC), programos Erasmus+ projektas su partneriais iš Turkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Latvijos „Inception 1.0“, tęstinis su tais pačiais partneriais programos Erasmus+ projektas „Inception 2.0“ ir kt. Ne mažiau svarbus gimnazijoje puoselėjamos kultūros vaidmuo – skatinti tėvų aktyvumą: kiekvienais metais tėvai veda pamokas, klasių valandėles, dalijasi savo sėkmės istorijomis, mokinius kviečiasi į savo darbovietes. Praeitais metais gimnazijoje veikė mokinių ir jų tėvų kūrybinės dirbtuvės, buvo organizuota kūrybinių darbų paroda. Tėvai dalyvavo dviejose renginio „Naktis mokykloje“ veiklose, turistiniuose žygiuose bei prisidėjo prie edukacinių išvykų organizavimo, skatino ir apdovanojo aktyvius bei kūrybingus mokinius. Dviem tėvų grupėm organizuoti 9-ų mokymų ciklai „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“. Tęsdama ilgalaikę tradiciją ir šiais metais kiekvieną mėnesį gimnazija kviečia mokinių tėvus dalyvauti organizuojamose keramikos ir technologijų veiklose. Remdamasis pateikta informacija darau išvadą, jog mokyklos kultūra lemia gimnazijos narių aktyvumą bei prasmingą veiklą.
Žinoma, įvairios permainos visuomenėje, be abejo, paliečia ir mokyklos kai kuriuos veiklos aspektus. Pastaraisiais metais, nors stojančiųjų prašymų gaunama gerokai daugiau nei Utenos rajono taryba skiria klasių komplektų, mokinių skaičius gimnazijoje mažėja. Jei 2015 metais gimnazijoje mokėsi 550 mokinių, 2016 metais - 515 mokinių, tai 2017 metais turime 484 mokinius. Šis rodiklis, be abejo, susijęs ir su rajone esamų aštuntokų, galinčių ateiti mokytis į gimnazijas skaičiumi. Kitas aspektas – pamokų lankomumas. Nors jam skiriame labai daug dėmesio: nuolat stebime šį procesą, bendradarbiaujame su tėvais, seniūnijomis, tačiau manome, kad vyresniųjų klasių mokiniai praleidžia gana daug pamokų. Priežastys labai įvairios: gimnazijos mokinių sergamumo lygis nėra žemas; mokiniai, kurie pasirašę sutartis su modelių agentūromis, keliems mėnesiams išvyksta dirbti; gimnazijoje mokosi aktyviai sportuojančių mokinių, kurie dalyvauja varžybose, sporto stovyklose. Taip pat pastebime, jog pastaraisiais metais vis daugiau tėvų per mokslo metus išsiveža vaikus į poilsines keliones, o 3-4 klasių gimnazistai jau įsidarbina įvairiose įstaigose. Be to, Utenos miesto visuomeninėse organizacijose dauguma dalyvaujančių mokinių yra mūsų gimnazistai, o beveik visi renginiai jaunimui (susitikimai, seminarai, konkursai, stovyklos, forumai ir t.t.) vyksta pamokų metu. Puikiai suvokdami gyvenimo realybę gimnazijoje priimame ir atsakingus sprendimus – sudarome gimnazistams sąlygas atsiskaityti jiems patogiu metu, užduotis skelbiame el. dienyne, skiriame valandas konsultacijoms.
Todėl baigdamas noriu pasakyti, kad šios mokymo įstaigos kryptinga misija tęsiasi – toliau formuoti, plėtoti ir tobulinti unikalią, bendradarbiavimu grįstą Adolfo Šapokos gimnazijos kultūrą, atsakingai įgyvendinti bendruomenės vertybines nuostatas. Tikimės, jog ir toliau pavyks sėkmingai tenkinti mūsų gimnazijos narių lūkesčius.

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas

Atgal