Nuo 2016 m. rugsėjo vidurio Utenos „Saulės“ gimnazijos pirmo aukšto koridorių puošiantys paveikslai atkreipė tiek mokinių, tiek mokytojų dėmesį. Tai ilgą laiką šioje mokykloje dirbusios lietuvių kalbos mokytojos Reginos Eidžiulienės-Šileikytės tapybos darbai. Trečiadienį, rugsėjo 28 dieną, vyko parodos pristatymas, kuriame dalyvavo paveikslų autorė, gimnazijos mokiniai ir mokytojos, buvusios kolegės iš kitų mokyklų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Z. Mackevičienė.

Po šiltų parodos atidarymo dalyvių sveikinimo žodžių apie save ir savo darbus kalbėjo pati autorė. Ji prisipažino, kad dar besimokydama mokykloje norėjo studijuoti taikomąją dailę, bet sužavėta jaunos mokytojos, tuo metu dirbusios Utenos II-oje vidurinėje mokykloje, pasirinko pedagogės kelią.

Tačiau likimas po dvidešimt penkerių pedagoginio darbo metų gyvenimą pasuko kita linkme ir sugrąžino prie buvusios svajonės. Darbų autorė kalbėjo apie tai, kokia meno svarba jos gyvenime, kaip kūryba padėjo įveikti ligą ir dabar padeda atsipalaiduoti. Paveikslai yra įkvėpti jos tėviškės vaizdų, nutapyti klausantis muzikos. „Kiek save prisimenu, visada mėgau gamtą, ypač gilias baltas žiemas, spalvingus rudenius“, – sakė Regina Eidžiulienė ir dalijosi džiaugsmu iš naujo atradusi save. Tam pritarė ir ilgametė kolegė ir draugė Zita Treinienė. Ji sakė: „Buvusi lietuvių kalbos mokytoja Regina šiandien į mokyklą sugrįžta visiškai kitaip: per dailės kūrinėlius, kuriuose gamta ir nuotaikos – nuo nerimo iki džiugesio. Žinau, kad šis pomėgis mokytojai tapo vaistais tiek kūnui, tiek sielai gydyti. Kai net kelis kartus pereinu koridoriumi ir žvilgsnis užkliūva už kurio nors darbelio, į galvą lenda ta pati biblinė mintis, kad „Dievulis, uždaręs žmogui duris, atidaro langą“. Tai galimybė ir suteikta proga Reginai išreikšti savo esatį kitaip.“ Mokytoja Zita aptarė eksponuotus paveikslus su mokiniais, kurie nuoširdžiai ir atvirai išsakė savo įspūdžius. Keletą jų perskaitė: „Man labiausiai iš visų piešinių patiko nutapyti laukai ir laukuose vienas aukštas medis. Manau, dėl to, kad jame atsiskleidžia gaiva, tyla“ (Enrika), „Parodoje matau mėlyną paveikslą, kuris man primena šiltus kraštus bei šiltas emocijas. Žiūrėdamas į šį paveikslą prisimenu Egiptą, ten praleistas dienas. Dar man šis kūrinys primena vasarą, jūrą, maudynes“ (Alanas), „Mokytojos Reginos paveikslai yra labai tikroviški. Visuose paveiksluose yra savaip išryškintas kiekvieno metų laiko grožis. Gamtos įkvėpta, menininkė savo kūriniais atskleidžia jos širdyje slypinčius jausmus: meilę, ryžtą, džiaugsmą, švelnumą. Pastebėjome, kad paveiksluose beveik nėra tamsių spalvų, tai atskleidžia jos šiltus jausmus prisimenant tėviškę“ (Kristina, Akvilė).
Pasidalinus įspūdžiais, buvo surengtas minikonkursas – kas sukurs geriausiai paveikslo idėją atitinkantį pavadinimą, kurį turėjo įvertinti pati dailininkė. Mokiniai ir kiti parodos lankytojai tikrai pasižymėjo kūrybiškumu, bet konkursą laimėjo socialinė pedagogė Miglė Saladžiutė, sugalvojusi pavadinimą „Pliūpsnis“. Autorė ją apdovanojo nauju darbu – savo rankomis išpiešta stikline vaza.
Džiaugiamės šia paroda bei mokytoja, sugebėjusia atrasti save tapyboje. Menas paįvairina mokyklinį gyvenimą. Gera pasigrožėti spalvingomis drobėmis, atrasti kažką mielo akiai ir širdžiai ir atsikvėpti nuo mokslo. Tikimės, kad tokios parodos kaip ši skatins mokinius vertinti ir pastebėti grožį bei patiems bandyti save atrasti įvairiose meno srityse.

Gaudrė Žilėnaitė, 3b klasė