Asta Dirmaitė iš tarptautinio konkurso „Musica insieme" į Uteną parsivežė taurę

Asta Dirmaitė2015 m. balandžio 28–gegužės 5 dienomis Utenos muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Ingrida Dirmienė kartu su mokine Asta Dirmaite buvo išvykusios į Italiją, kur vyko tarptautinis konkursas „Musica insieme".
Konkursas buvo jubiliejinis – 10-asis. Jis organizuojamas jauniesiems muzikantams iš viso pasaulio, todėl į konkursą susirenka tik labai gabūs ir stiprūs mokiniai. Į Musile di Piave mieste vykusį konkursą vyko didelė grupė muzikantų iš visos Lietuvos, tarp jų – ir uteniškė Asta su savo mokytoja ir mama I. Dirmiene.
Asta dalyvavo vyresniųjų pianistų (15–18 metų) D kategorijoje, atliko 15 minučių trukmės programą. Be Astos, gauti apdovanojimą siekė mokiniai iš Italijos, Kroatijos, Rusijos, Portugalijos, Lenkijos, Baltarusijos ir t. t.

2015 05 05„Visų atlikėjų lygis buvo labai aukštas. Mes nesitikėjome pergalės, tik siekėme dalyvauti konkurse, įgyti naujos patirties. Astai tai buvo pirmas taip toli nuo gimtojo krašto organizuotas konkursas", – sakė I. Dirmienė. Taigi nors konkurencija buvo didelė, Astai pasisekė – ji savo grupėje laimėjo pirmą vietą ir jai buvo įteikta taurė. „Tai gana neįprasta, nes muzikantams paprastai tik išrašomas diplomas, kartais įteikiama saldainių dėžutė", – sakė I. Dirmienė. Negana to, Astai vienintelei iš visų atlikėjų buvo įteiktas specialus prizas už muzikalumą. „Vis dėlto didžiausias įvertinimas Astai yra ne prizai, o komisijos narės garsios pianistės Glorijos Campaner dėmesys ir komplimentai", – pasakojo I. Dirmienė.

Pati Asta apdovanojimo nesureikšmina. Ji džiaugiasi galėjusi užmegzti naujus ryšius, susirasti naujų draugų ir pakeliauti. Uteniškės aplankė Austriją, Čekiją, Italiją, pamatė Alpių kalnus, Veneciją, plaukė gondola, klausėsi gondolieriaus atliekamų itališkų dainų, aplankė Paduvą, kurioje palaidotas šv. Antanas, ilsėjosi miestelyje Lido di Jesolo prie Adrijos jūros kranto, maudėsi, lepinosi saule ir t. t.
Reikšmingą apdovanojimą Asta Utenai parveža ne pirmą kartą. Kiek konkursų laimėta Lietuvoje, I. Dirmienė jau ir nebeskaičiuoja. „Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad dukra neriečia nosies, nesipuikuoja, nes tas tikrasis džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi yra tuomet, kai gali mėgautis muzika, kai grojimas teikia didelį malonumą", – tvirtino mokytoja.
Asta sako: „Džiaugiuosi, kad mokausi būtent Utenos muzikos mokykloje, joje galiu tobulėti įvairiapusiškai: groti ne tik fortepijonu, bet ir smuiku, gilintis į solfedžio paslaptis, kurti muziką, dainas, dalyvauti įvairiuose konkursuose. Esu dėkinga visiems mokytojams už palaikymą, padovanotą šypseną susitikus, supratingumą. Svarbiausia, kad turiu galimybę mokytis pas savo mamą, fortepijono mokytoją Ingridą Dirmienę. Jeigu ne ji, ne jos darbas, tikėjimas manimi, meilė, nežinau, ar būčiau tuo, kuo esu dabar. Aš drąsiai galiu pasakyti, jog mano mama – gyvenimo mokytoja!"